- rausti
- 1 raũsti, -ta, raũdo intr. NdŽ; M 1. lietis raudona šviesa: Tuo tarpu jau rytai pradėjo rausti, ir žvaigždės ėmė blėsti V.Myk-Put. Žiemių šalyje ir lyg truputį į rytus per pačią beveik Bruožinę raudo dangus V.Piet. Teka saulė, rausta miško eglių viršūnės V.Bub. | prk.: Dienos šviesesnės ateities rausta Mair. 2. būti raudonam, raudonuoti: Kur rausta žemčiūgai, kur rūtos žaliuoja ir mūsų sesučių dabina kasas, kur sode raiboji gegutė kukuoja, ten mūsų sodybas keleivis atras Mair. Palangėje krauju raudo jurginai rš. 3. darytis raudonam (gėdijantis, sušilus ir pan.): Aš raudau iš gėdos, nes pamoką iš tikrųjų blogai atsakinėjau KlbV72. Raudo lyg kepamas LzP. Vanio[je] būdamas, pradėjo rausti ant veido J. Turime rausti, klaidą darydami, o ne ją taisydami rš. Išgėrus skruostai tuoj ėmė rausti J.Paukš. Rausta žandai – kas nors kalba apie tave Prk. Aš raudau ir balau rš. ^ Sienos rausta (apie didelę gėdą) rš. Gaus rausti del kalbų, gaus rausti ir del darbų KrvP(Šil). 4. darytis raudonam sirpstant: Šermukšnis rausta pakrašty lankos T.Tilv. Vyšnios jau pradėjo raũsti Vrb. 5. imti ruduoti, džiūti: Jos širdelė sudrebėjo, ir netrukus ten inėjo, rausta rūtų vainikėlis (d.) Žl. \ rausti; aprausti; įrausti; išrausti; nurausti; parausti; užrausti
Dictionary of the Lithuanian Language.